- blakūtyti
- blakū̃tyti, -ija, -ijo 1. intr. plavinėti, blakūtinėti: Blakūtijo per naktį, nedavė miego Lnkv. Nebeblakū̃tykit, eikit gultų – visas svietas jau miega Slm. 2. tr. budinti: Nuvažiavę blakūtija žmones, kelia iš miegų Lnkv. ║ refl. blaivytis iš miegų: Na greičiau, greičiau blakūtykis! Pc. \ blakūtyti; išblakūtyti; prasiblakūtyti
Dictionary of the Lithuanian Language.